žytkavoti

מytkavóti, -ója, -ójo; Rtr 1. tr. gauti kaip naudą: Uvožok gerai tą zaplotą ir dėkavok myliausiuo Dievuo iš visos širdies, jog tavi prileido terp tokių kupčių, kurie teip kupčiaudami žytkavo[ja] daiktus neišpasakytus, tai yra už dočesną ima amžiną ŽCh83. 2. intr. teikti naudą, pelną; padėti: Veltui gautas daiktas maž težytkavos J. Tam šogeriuo nežytkavójo tie muno piningai Sd. Tavo darbas nėko nežytkavós Vkš.